Protezavimasį titulinį

Neišimami protezai, fiksuoti ant dantų ar dantų implantų.
Visų pirma pats žodis „protezavimas“ daugeliui žmonių skamba grėsmingai, asocijuojasi su senatve, išimamais protezais, t.y. plokštelėmis stiklinėse ir kažkuo neaiškiu, ką yra girdėję gandų pavidalu. Jeigu dar plombuojamas, nors ir labai netvirtas dantis, žmogui atrodo ir dažnai išgirstame: „na vis dar ne protezas“.

Toks dantis po kelių metų (laiko klausimas, kaip kam pasiseka) sulūžta ar nulūžta dalis danties sienelės. Jis bus arba nebeprotezuojamas, šalinamas, arba protezuojamas, bet be jokių garantijų.

Kaina protezuojant jau lūžusį, prastos prognozės dantį būna ta pati, ar net aukštesnė, dėl daugiau reikalaujančių procedūrų. Žmogui sunku apsispręsti, ar apskritai verta į tokį dantį investuoti, gydytojui – ar verta prisiimti riziką tokį dantį gydyti. Dažnai tokia situacija baigiasi triskart brangesniu gydymu – dantų implantu.

Be abejo protezavimas taip pat gąsdina savo kaina, kuri ženkliai skiriasi nuo plombavimo, todėl gydytojo pareiga pasiūlyti visus galimus gydymo variantus, juos palyginti tiek kaina, tiek tvirtumu, ilgaamžiškumu bei estetika ir leisti žmogui pasirinkti.

Žmogus, pasirinkdamas plombavimą negyvo ar su didžiule ertme danties, turi būti perspėtas, kad rizikuoja ateityje danties lūžiu, praradimu, vėliau daug brangesniu gydymu.

Taigi protezavimas gali būti pats paprasčiausias danties vainikėlis (gali būti priskiriamas ir mikroprotezavimas, žr. aukščiau), tiltas. Visi jie yra fiksuoti (cementuoti, "klijuoti") ant dantų ar implantų (varžtelių kaule). Gali būti ir išimami protezai, t.y. lanko atraminiai protezai ar plokštelės. Kokio atstatymo reikia, priklauso, kiek žmogus neturi dantų, ar sveiko danties audinio.

Vainikėliai ir tiltai gali būti gaminami iš:
į titulinį